Skelbiama Piliamiesčio kvartalo (Brastos g. 18, 18A, 20, 20A Kaune) atviro urbanistinio architektūrinio projekto konkurso galutinė projektų eilė.
2022 vasario 8 d. vertinimo komisija, vadovaujama pirmininko Mindaugo Pakalnio (nariai – Kęstutis Vanagas, Gytis Jakučionis, Vytautas Janušaitis, Deividas Vainoras, Nerijus Valatkevičius, Loreta Janušaitienė, Edgaras Neniškis, Nerijus Stanionis) išsakė savo argumentus apie kiekvieną projektą ir suformavo bendras tolesnio projekto plėtojimo rekomendacijas. Nugalėtojai bus apdovanoti piniginiais prizais. Pirmosios vietos laimėtojams skirtas 7 000 eurų prizas, antros vietos laimėtojams – 5 000 eurų prizas, trečios vietos laimėtojams – 4 000 eurų prizas.
Pirmoji vieta skirta projektui „TULPĖS“, kurį pateikė UAB „Kita kryptis“, architektai – Tomas Kriaučiūnas, Arūnas Kavaliauskas, Kristina Uosytė, Felita Kozlovaitė.
Antroji vieta skirta projektui „KONTAKTAS“, kurį pateikė UAB „JP Architektūra“, architektai – Algirdas Kaušpėdas, Artur Vasilevski, Irena Miliuk, Yana Ivanova, Saulius Griguola.
Trečioji vieta skirta projektui „LUMOS“, kurį pateikė UAB „Archas“, architektai – Tomas Kuleša, Neringa Sobesčiukaitė, Irmantas Vienažindis, Gabrielė Ibėnaitė, Inga Siderevičiūtė.
Ketvirtoji vieta skirta projektui „KRYPTIS“, kurį pateikė architektai Ieva Valevičienė, Martynas Valevičius.
Penkta vieta skirta projektui „011235“, kurį pateikė MB „New Folder“, architektai – Andrius Gabrys, Gintaras Duoba, Vitalijus Daugėla, Vilius Kazlauskas, Modesta Lukaševičiūtė, Aldona Mačytė-Nickuvienė.
VERTINIMO KOMISIJOS TOLESNIO PROJEKTO PLĖTOJIMO REKOMENDACIJOS KONKURSO UŽSAKOVUI IR KAUNO MIESTO SAVIVALDYBEI
- Įvykęs konkursas kuria gerą sudėtingų urbanistinių situacijų sprendimo Kauno mieste precedentą, ir tokia praktika, ypač plėtojant didesnes ar miesto savitumą įtakojančias teritorijas, turėtų būti tęsiama.
- Jau įvykdytais projektais pradėta formuoti Neries krantinės išklotinė ties planuojama teritorija tampa svarbia Kauno miestovaizdžio dalimi ir kuria naujus miesto savitumo bruožus. Naujas užstatymas dešiniajame Neries krante, žvelgiant nuo Kauno miesto centrinės dalies yra tinkamo mastelio ir gali būti tęsiamas toliau vakarų kryptimi. Ateities projektais formuojant šią išklotinę svarbu vengti monotonijos, išlaikyti silueto elementų – pastatų ir gamtos intarpų įvairovę, išvengti naujo užstatymo sienos, suardančios vizualinius ryšius ir sunaikinančios perspektyvų daugiaplaniškumą.
- Piliamiestį – naują miesto dalį tikslinga funkciniais, ypač pėsčiųjų ir dviratininkų ryšiais sujungti su miesto centrine dalimi ir aplinkiniais rajonais. Siektina formuoti žiedines rekreacines pėstiesiems ir dviratininkams skirtas trasas Neries pakrantėmis, kertančias ir konkursinę teritoriją, taip Piliamiesčio gyventojams ir svečiams kuriant įvairius rekreacijos scenarijus. Komisija skatina statytoją ir Kauno miesto savivaldybę rasti sutarimą kaip šie ryšiai galėtų būti formuojami telkiant viešas ir privačias investicijas.
- Šiuo metu Piliamiestis yra pernelyg monofunkcinis gyvenamasis rajonas ir toliau formuotinas kuriant sąlygas įsikurti gyventojams ir kvartalo svečiams reikalingai paslaugų bei socialinei infrastruktūrai. Tam reikalinga atitinkama urbanistinė formuojamų kvartalų struktūra su aiškiai identifikuojamomis viešomis ir, kuriuose telkiasi paslaugos ir socialinis gyvenimas, bei saugiomis privačiomis erdvėmis – kiemais. Pastatų palei viešąsias erdves pirmieji aukštai turi būti neaklini, pritaikyti smulkių paslaugų įsikūrimui. Svarbiausiose viešosiose erdvėse telktinos didesnį lankytojų srautą sutraukiančios paslaugos. Paslaugų pritraukimui reikalingos taip pat ir ekonominio skatinimo priemonės.
- Vertinant konkursui pateiktus darbus akcentuotina, kad nė vienam darbui nepavyko iki galo sėkmingai sukurti gyvybingo ir patrauklaus gyvenamojo kvartalo šiai konkrečiai vietai modelio. Tačiau komisija mano, kad, toliau tobulinant premijuotus darbus galima pasiekti tiek Kauno miesto savivaldybei, tiek statytojui, tiek esamiems ir būsimiems kvartalo gyventojams patrauklų rezultatą. Komisija atkreipia tiek statytojo, tiek Kauno miesto savivaldybės dėmesį, kad planuojama teritorija yra pernelyg didelė, kad galėtų būti suprojektuota vieno autorių kolektyvo ir siūlo statytojui konkrečių kvartalų, pagal konkurso nugalėtojų parengtą schemą, pritraukti skirtingas projektuotojų komandas. Tokiu būdu būtu sukurta miesto audiniui būdinga architektūrinių sprendimų įvairovė, išvengta modernistiniams miesto rajonams būdingos monotonijos. Esant poreikiui, komisija pasirengusi konsultuoti konkurso laimėtojus projekto tolesnio tobulinimo klausimai.
VERTINIMO KOMISIJOS PASTABOS IR REKOMENDACIJOS LAIMĖTOJŲ PROJEKTAMS
- Projektas devizu TULPĖS
Urbanistinio sprendimo prasme neabejotinai geriausias konkursui pateiktas darbas. Autoriams pavyko atrasti tinkamą urbanistinės struktūros mastelį, kuris kuria galimybes susiformuoti tiek sukurti patrauklią viešų ir privačių erdvių sistemą tiek ir susiformuoti gyvybingoms gyventojų bendruomenėms. Tai ypač pasakytina apie šiaurinėje planuojamos teritorijos dalyje formuojamus kvartalus, kurie turi aiškią perimetrinę struktūrą, formuojančią pusiau uždarus kiemus ir aiškiai atribotas viešąsias erdves. Sėkmingas sprendimas yra planuojamą teritoriją įstrižai kertanti gatvelė, orientuota į vizualinį ryšį su Kauno pilimi bei vakarinėje konkursinės teritorijos dalyje atvedanti į aikštę su stipresniu architektūriniu akcentu. Kiekvienas kvartalas turi savo identitetą, architektūrinę išraišką. Sveikintina siūlomų architektūros sprendimų įvairovė. Tačiau pietinėje teritorijos dalyje kvartalai pernelyg dideli, nėra patekimo prie kvartalų viduje esančių tūrių, tai rodo, kad trūksta dar vienos skersinės vidinės gatvės – alėjos. Pietinių kvartalų struktūroje, lyg ir formuojamoje miesto vilų principu, nepavyksta suformuoti kiemų erdvių, ir ji labiau panašėja į modernistinio planavimo rajoną, kuriame nepavyksta identifikuoti viešų – privačių erdvių tipologijos.
Formuojamai pagrindinei viešai erdvei teritorijos viduryje nesuteikta tinkama funkcija – orientuotasi į aktyvią rekreaciją, tačiau sporto aikštynas paprastai būna patrauklus tik daliai gyventojų. Todėl siūlytina daugiau ir įvairesnių visuomenės grupių pritraukianti šios erdvės paskirtis. Tinkamai suformuota, atraktyvios architektūros pastatais apribota, aktyvius pirmuosius aukštus įgavusi, ši erdvė turi potencialo tapti pagrindine viso Piliamiesčio rajono aikšte. Akcentuotina tai, kad Neries krantinė vien dėl savo linijinės struktūros, klimatinių sąlygų (vėjai išilgai upės slėnio) bei funkcinių ryšių trūkumo nebūtinai bus ta vieša erdvė, kurioje telksis rajono viešasis gyvenimas.
Abejotinas autorių sprendimas visą erdvę po kvartalais paversti milžiniškomis automobilių stovėjimo aikštelėmis. Tai nesukuria galimybės kiemuose turėti didesnių medžių, o šoninėse gatvėse pietinėje komplekso dalyje dėl parkingo tūrio susiformuojantis stilobatas neleidžia sukurti paslaugoms tinkamų pirmųjų aukštų. Svarstytina galimybė dalį stovėjimo vietų įrengti skersinėse komplekso gatvelėse. Realizuojant autorių pasiūlytą urbanistinę schemą komisija siūlo pritraukti didesnį kūrybinių kolektyvų skaičių, kiekvienam iš kolektyvų projektuojant atskirą kvartalą pagal koncepcijos autorių užduotas ir bendrai aptartas taisykles.
- Projektas devizu KONTAKTAS
Savo urbanistiniu sprendimu autoriai skaido teritoriją į keletą mažesnių ir atskirai galinčių funkcionuoti kvartalų, tačiau kvartalų ir viešų erdvių ribos pernelyg neaiškios, vienodokos architektūrinės išraiškos pastatai iš esmės išdėstomi pagal insoliacijos reikalavimus, o ne pagal erdvių formavimo poreikius. Šiaurinėje teritorijos dalyje kvartalas pernelyg didelis, apsunkintas patekimas prie kvartalo viduje numatyto tūrio. Pietinėje teritorijos dalyje, formuojamoje miesto vilų principu viešų – privačių erdvių diferenciacija išvis beveik dingsta. Akivaizdu, kad čia reikia suteikti privačioms erdvės daugiau privatumo, o viešoms erdvės – patrauklumo paslaugų atsiradimui. Šie urbanistinės struktūros trūkumai vis tik kuria labiau modernistinio planavimo kvartalo, kurių jau labai daug Kaune įvaizdį.
Tiek planuojamai teritorijai tiek ir autorių teikiamiems platesnės teritorijos formavimo pasiūlymams trūksta rajono centru galinčios tapti viešos erdvės, paslaugos pernelyg susikoncentruotos krantinėje, kuri, kaip rodo ir kaimyninių analogiško klimato šalių patirtis nebūtinai būna tokia pat patraukli, kaip vidinės erdvės. Projekte siūloma pastatų architektūrinė išraiška pernelyg utilitari, gal ir tinkama vienam kvartalėliui, tačiau paskleista visoje teritorijoje tampa nuobodoka.
Projekto autorių siūloma urbanistinė schema gali būti realizuota, tačiau ją būtina toliau tobulinti, ieškant tinkamo kvartalų dydžio, viešų ir privačių erdvių atskyrimo sprendimų, pagrindinės kvartalo viešos erdvės dislokacijos vietos ir dydžio. Atskiriems kvartalams siūlytina parinkti skirtingas projektuotojų komandas.
- Projektas devizu LUMOS
Projekto architektūriniai sprendimai šiuolaikiški, estetiški, tačiau urbanistinė schema monotoniška, be identifikuojamų privačių, konkretaus namo bendruomenei priklausančių kiemų ir viešų erdvių. Nėra aiškios „pasyvios“ ir „aktyvios“ zonos, kurios šiame projekte turi tarnauti kaip unikalios vietokūros elementai. Projektuojamos erdvės atrodo vienodos, o erdvių mastelis didelis. Atviro tipo planas nekuria humaniškų erdvių gyventojams bei lankytojams. Sveikintinos pastangos suformuoti aktyvesnę ir išraiškingesnę pakrantės zoną, bet pasiūlymai labiau deklaratyvūs nei realiai realizuojami. Urbanistiniai projekto sprendimai nėra tinkami realizavimui, juos reiktų iš esmės keisti, grupuojant pastatus į kvartalus ir diferencijuojant erdves.
